- mirklaičia
- mìrklaičia sf. (1)
1. MitI229 apatinis akies vokas.
2. prk. apie norą miegoti: ^ Mirksėk, nemirksėk – mìrklaičios nebenuvarysi, geriau eik gultų Kp.
◊ mìrklaičia užkuriõm ateĩna Kp miegas suima.
Dictionary of the Lithuanian Language.